Smulkus amatininkas, turintis mažą dailidės dirbtuvėlę, kurios dėka išlaiko savo mažą, ypatingą šeimą, paprastoje, toli gražu ne globalioje visuomenėje. Šv. Juozapas mums nurodo dvi savo atsižadėjimo kelio ašis: nuolankumas ir išmintis. Šiais žodžiais kardinolas Angelo Bagnasco, Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas, pradėjo Mišių homiliją Genujos katedroje Šv. Juozapo iškilmės proga. Kardinolas pabrėžė, kad nuolankumas tai reiškia protingai pripažinti, kad mums visiems reikia kitų, visada ir visur. Nuolankumas tai ir gebėjimas pripažinti savo ribas ir klaidas, kartu su talentais, kuriuos gerasis Dievas dovanoja kiekvienam skirtingai. Protingas nuolankumas apsaugo nuo pavydo, nuo noro visuomet būti dėmesio centre, nuo noro būti giriamais.
Išmintis tai protingas gebėjimas kalbėtis su kitais, sąžiningai trokštant rasti sprendimus, pasitelkiant savo ir kitų patirtį. Išmintis negimsta paprasčiausiai vien iš gyvenimo įvykių kronikos, bet priklauso nuo to, ką iš tų įvykių išmoksti. Kaip kad nepakanka perskaityti knygą ir žinoti jos turinį: reikia pasidaryti reziumė ir apgalvoti jos principus. Taip veikia kultūra, kuri teikia išmintį, perspektyvą ir kriterijus. Daugybė patirčių, kaip ir daugybė skaitinių, gali sukurti enciklopediją, bet ne proto ir širdies išmintį. Šia prasme skleisti išmintį reiškia ją padauginti dėl miesto ir žmonių gerovės.(Vatikano radijas)
Nuotrauka: Šv. Juozapas - RV
